Alpakos
Edukacinės programos metu turėsite galimybę susipažinti su alpakomis, jų ypatumais. Taip pat galėsite gyvūnus pamaitinti bei paliesti.
Alpaka (Lama pacos) – kupranugarinių (Camelidae) šeimos porakanopis žinduolis. Alpakos šiek tiek panašios į lamas, tik mažesnės. Visos alpakos prijaukintos, laukinių nėra.
Alpakos auginamos Ekvadoro, Peru, šiaurės Bolivijos ir šiaurės Čilės Anduose, aukščiuose nuo 3500 m iki 5000 m virš jūros lygio. Auginamos vilnai, kuri naudojama panašiai kaip ir avių vilna.
Alpakos gyvena bandomis, kurias sudaro patelės, dominuojantis patinas ir jų jaunikliai. Alpakos švelnios, smalsios.
Alpakos minta žoline augalija ir yra vertinamos visame pasaulyje būtent dėl aukštos kokybės vilnos, kuri yra naudojama panašiai kaip ir avių. Tačiau alpakos gali pasigirti net 22 skirtingais vilnos atspalviais – nuo visiškai juodos, sidabrinės, iki rudos, gelsvos ar net pačios balčiausios!
Šie egzotiški gyvūnai kerpami kartą metuose, dažniausiai pavasarį. Jų vilna yra labai lengva, tvirta, nedegi ir tinka alergiškiems, nes skirtingai nuo avių vilnos, ši neturi lanolino. Be to, dėl riebalų neturėjimo alpakų vilną lengva nudažyti, ji nepraranda blizgesio ir tvirtumo, joje nesiveisia dulkių erkutės.
Pagal vilnos struktūrą ir ypatybes alpakos skirstomos į dvi rūšis: Huacaya ir Suri.
Huacaya alpakų rūšis yra labiau paplitusi (apie 95% alpakų). Jų vilna yra tanki, pūkuota, švelni, jų plaukas yra trumpas, tiesus arba garbanotas. Šio tipo vilna yra švelnesnė už kašmyrą, lengva ir puri.
Suri vilna yra ilgo plauko, krentanti sruogomis, taip pat tanki, švelni, blizganti, o palietus primena šilką… Net garsusis dizaineris Giorgio Armani yra naudojęs Suri vilną vyriškų ir moteriškų kostiumų kūrimui! Tačiau ši alpakų rūšis yra rečiau sutinkama, nes jų vilna kalnuose neapsaugo taip gerai nuo šalčio kaip Huacaya vilna.
Suaugusi alpaka sveria apie 55 – 65 kg, yra žemesnė už giminingą lamą. Alpakoms būdingi ilgi kaklai ir stačios ausys, kurios išduoda kad šis gyvūnas yra labai smalsus. Šie grakštūs žolėdžiai yra paklusnūs, gana lengvai prisijaukinami ir labai draugiški su žmonėmis. Šie keturkojai turi puikiai išvystytus regėjimą ir klausą, gyvena bandomis, vidutiniškai 20 metų.
Alpakų patelės gali susilaukti jauniklių būdamos 16-24 mėnesių amžiaus, patinai dažniausiai subręsta būdami 24 mėnesių amžiaus. Poravimosi metas galimas bet kuriuo metų laiku, o nėštumas trunka vidutiniškai 11 mėnesių. Dažniausiai alpakos atsiveda vieną jauniklį, sveriantį 7-10 kg, dvyniai labai reti. Tinkamai suporuotos alpakos jaunikliui perduoda išskirtines vilnos savybes ir spalvą.
Tarpusavyje šie meilūs ir jaukūs naminiai gyvūnai bendrauja skleisdami švelnius garsus, taip pat išsireiškia kūno kalba – ištiesia kaklą, pastato ausis, pakreipia galvą ar trumpą uodegą. Spjaudosi retai, nebent yra išsigandusios, arba taip išreiškia nepasitenkinimą kitu bandos nariu, nes kiekviena alpaka yra labai skirtinga individualybė.
Amerikietiškas baltagalvis erelis
Edukacinės programos metu taip pat galėsite gyvai pamatyti vieną nuostabiausių pasaulio paukščių – amerikietišką baltagalvį erelį. Galėsite pasijausti lyg tikruose Laukiniuose Vakaruose!
Baltagalvis jūrinis erelis – vanaginių šeimos plėšrusis paukštis, JAV nacionalinis paukštis.
Paplitęs Šiaurės Amerikoje – nuo šiaurinės Meksikos, Kubos iki centrinės Aliaskos.
Suaugęs baltagalvis jūrinis erelis yra 70-102 cm kūno ilgio, išskleistų sparnų plotis 180–234 cm. Sveria 2,5–7 kg, patelės ketvirtadaliu smulkesnės už patinus.
Gyvena jūrų, upių, didelių ežerų pakrantėse, kur daug atviro vandens plotų ir gausu žuvies. Lizdams pasirenka senus, subrendusius spygliuočius ar kietos medienos lapuočius medžius. Jie turi būti netoli vandens telkinio, su geru apžvelgiamuoju lauku. Jautrūs žmonių veiklai, todėl gyvena retai apgyvendintuose plotuose.
Baltagalvis jūrinis erelis minta daugiausia žuvimi (ypač upėtakiais, lašišomis), neretai – dvėseliena. Taip pat kartais gaudo smulkius žinduolius – kiškius, triušius, meškėnus, ondatras, elnių jauniklius, be to paukščius (ypač antinius), krabus, driežus.
Triušiukai
Pažintį su gyvūnais užbaigia nuotykiai su triušiukų sala, taip pat galėsite pamaitinti spalvotas žuvytes vandens telkinyje.
Dekoratyvinis triušis
Laukinio triušio tėvynė – Viduržemio jūros regionas. Žmonės triušius prisijaukino ir pradėjo auginti bandomis, naudojo juos maistui. Daug triušių buvo auginama vienuolynuose. Dekoratyviniai triušiai kaip tik ir buvo išveisti iš šių laukinių triušių atrankos ir selekcijos būdu. Jie priklauso žinduolių klasei ir kiškiažvėrių būriui.
Dekoratyvinis triušiukas – gudrus ir mielas, dažnai juokingas ir visada gražus – dabar tampa vis populiaresniu namų augintiniu. Gerai prižiūrimi triušiukai išgyvena maždaug 5-6 metus. Dekoratyvinis triušiukas sveria nuo 1 kg iki 1,5 kg. Dekoratyviniai arba dar kitaip vadinami nykštukiniai triušiai vieni nuo kitų skiriasi skirtingomis spalvomis. Kailiuko spalva gali būti balta, balta su juodais lopinėliais, nuo šviesiai rudos iki tamsiai rudos su šviesesne papilve, taip pat gali būti pilkšvai melsva.
Triušis minta įvairiu pašaru, sudarytu iš grūdų. Šerti geriausiai būtų ryte. Per parą triušis turėtų gauti 1-2 valgomuosius šaukštus grūdų mišinio, daugiau duoti nerekomenduotina, nes gyvūnėlis greitai gali priaugti viršsvorio. Taip pat duodama apie 20-30 g daržovių arba 60g žolės. Norint augintinį palepinti ir paįvairinti mitybą galima duoti nedaug vaisių (negalima duoti kriaušių).
Vaisiai ir daržovės turi būti prinokę, sausi, švieži, nevirti, nemarinuoti, nešaldyti. Šieno reikėtų duoti kiekvieną dieną tiek, kiek Jūsų augintinis suėda, nes jis yra būtinas virškinimui. Šienas privalo būti kvepiantis, sausas, nesupelijęs, nedulkėtas. Triušiui kasdien reikia daug šviežio vandens. Vanduo turi būti visada pasiekiamas ir keičiamas kiekvieną dieną.
Spalvotos žuvytės
KOI karpiai yra įvairių raštų bei spalvų prijaukinti paprastojo karpio giminaičiai. Jie laikomi dekoratyvinėmis žuvimis, kurios auginamos lauko, sodo tvenkiniuose. Karpiai – nėra itin reikli žuvis, greitai auga ir prisitaiko todėl puikiai tinka įžuvinimui.
Auksinės orfos yra dekoratyvinės tvenkinių žuvys. Jos išvestos iš meknių, tad nėra reiklios, sugeba ištverti ir žiemą, kai užšąla vandens telkinys. Būna oranžinės arba raudonos spalvos, gali turėti juodų dėmių. Aktyvios, greitos, sparčiai augančios žuvys. Užauga iki 30 cm ilgio ir 6 kg svorio.
HUDSONO VOVERĖS
Raudonosios voverės (Hudsono voverės) – voverinių šeimos graužikų gentis. Paplitusios Šiaurės Amerikoje nuo Aliaskos iki Kalifornijos. Veda dieninį gyvenimo būdą, bet naktį taipogi yra aktyvios.
Gamtoje gyvena dažniausiai po viena. Gyvena apie 5-10 metų. Kūno ilgis nuo 27 iki 40 cm. Voverės svoris nuo 200 iki 360 g.
Nepaisant pavadinimo raudonosios voverės nėra raudonos spalvos. Kailiukas gali būti gana skirtingų spalvų, viršutinė dalis šviesiai rusva, alyvų rusvos spalvos arba juodai ruda; dažnai žiemą spalva tamsesnė nei vasarą.
Skleidžia daugybę skirtingų garsų: čiulba, cypia, niurzga…
Graužikų dantys auga visa gyvenimą, todėl nuolat turi juos šlifuoti valgant riešutus arba tiesiog medžio dėka, pagrindinis Hudsono voverių maistas tai visokių rūšių grūdai, bet racione turi būti ir gyvulinės kilmės maisto.
BELGŲ MILŽINAI
Belgijos milžinų (Flandrų, Vokietijoje vadinamų „Vokietijos milžinų”) veislės triušiai – tai didžiausia ir stambiausia triušių veislė pasaulyje. Šios veislės triušiai pasižymi aukšta stovėsena, tvirtomis ir tiesiomis kojomis, plačiu ir ilgu liemeniu, stambia galva su didelėmis, stovinčiomis ausimis. Dauguma šios veislės triušių sveria apie 8 kg. Atliekant bandymus buvo pasiektas 10-12 kg ir didesnis svoris. Rekordinis svoris – 22 kg. Idealus kūno ilgis yra 72 cm.
KALIFORNIJOS TRIUŠIAI
Kalifornijos triušiai- Triušių veislė išvesta XX amžiaus pradžioje JAV, sudėtingo kryžminimo būdu. Šinšilai buvo poruojami su rusų šermuoniniais ir Naujosios Zelandijos baltaisiais triušiais. Kalifornijos triušiai – mėsinių triušių veislė suaugę patinai vidutiniškai sveria 4,5 kg, patelės – 4 kg. Kalifornijos triušių kailiukas tankus, plaukų danga balta, tik ausys, snukučio galas kojų padai ir uodega tamsiai rudos, juodos arba tamsiai pilkos spalvos. Jų kojų padai plaukuoti, todėl triušius galima laikyti ant vielos tinklo. Kalifornijos triušiai smulkaus sudėjimo, kaulai ploni, nugara trumpa, plati, strėnos raumeningos, apvalios. Galva nedidelė, lengva, ausys stačios trumpos, 11-13 cm ilgio.
